aš po beržais baltais guliu
nors žemė dar pavasario šalta
gamta sprogdins tuoj pumpurus žalius
bet dar girdžiu, kaip tyliai sunkiasi sula

anoniminių beržų sulos poetų klubas

be nuorodų. be vardų.

  1. Beržo sulos įdėja nugula gražiai prieš vėją myžant ratu į šimtąlitrinį kapšą prieš tris metus tėvas prisuko dvi tonas sulos gerėm be pasiūlos

  2. Kartą pažįstami klausė - ko ten vis eina vyrai į miškelį? Gal geocachina? Patikrinau, ne... Kitą dieną pasekiau... Ogi beržų sulą renka! Tokios Lampėdžių istorijos.

  3. Kai ilgas guli po beržais Po juo ta žemė neįkais Gal tu geriau pasidžiovink to beržo pumpurų Kažkas man sakė padeda nuo prostatito, bronxų ir kt ligų

  4. Beržų sula, pavasario tyla Užliejanti kūną sielos atgaiva

  5. Labai nemėgstu aš problemų, Dar apkalbų…..ir alergenų, Alergiška beržams tikrai, Bet jų sula skani labai..

  6. sulos leidimas buvo būtinas pavasarinis ritualas. eidavom su tėčiu rinkdavom beržą ir slėpdavom stiklainius, kad kiemo berniūkščiai nerastų. sula buvo turtas.

  7. skardinė ant stalo

  8. Beržasulą rytmečio agonijoje

  9. Neatsinešiau stiklinės, bet noriu pabūti

  10. Skystį

  11. aš kloju kelią per beržynus sukosėja tarp medžių lapė ledai dar žemę surakinę bet man sula jau merkia akį

trolius išspiriame pro duris iš klubo